Buvusi Kamariškių dvaro sodyba išlikusi Kamariškių kaime, Suvieko seniūnijoje, Zarasų rajone, apie 2,3 km į šiaurės rytus nuo Samanių kaimo, į pietus nuo Kamariškio ežero. Sodybvietėje stūkso apgriuvę rūmų pastatai (šiuo metu pradedami atstatinėti), keli dvaro gyvavimo laikotarpio akmens mūro ūkiniai pastatai; pastebimi buvusio parko, sodų, tvenkinių fragmentai.
Dvarvietė minima nuo Livonijos, vėliau Kuršo istorinio regiono periodo laikų ir ilgą laiką priklausė jos teritorijai. Nuo 1564 metų dvarą valdė fon Berkenų šeima, nuo 1759 metų – Lopacinskių šeima. 1870–1900 metais dvaras priklausęs Tiškevičių šeimai,1911–1927 metais jį valdė Stolypinų šeima.
Paskutinysis dvarą valdė vokietis Richteris. Dvaro teritorijai priklausė 80 ha žemės, Kamariškių ežeras ir miškas. Dvarą puošė ąžuolų alėja, kuri, deja, jau yra sunykusi. Be dvaro sodybos buvo du sodai, net šeši dabar jau užaugę tvenkiniai, tvartai, daržinė, arklidės, kalvė. Richteriai dvare gamino saldainius, pagarbiai elgėsi su dvaro darbininkais ir vietiniais gyventojais. Vietos gyventojai prisimena, kad 1944 metais jis, kartu su lietuvaite išvyko gyventi į Vokietiją, tačiau norėdamas išsaugoti savo tėvų kapus ir kiek įmanoma dvarvietę, kas mėnesį vietiniams gyventojams siuntė pinigus. Tačiau veikiami gamtos sąlygų, neprižiūrimi ir žmonių niokojami pastatai sunyko, o rūmų didingumą ir grožį primena du mūriniai fligeliai.
Naujos dvaro istorijos pradžia – nuo 2019 m. Aplink dvarą esantis 10 ha parkas, bendradarbiaujant su Lietuvos gamtos fondu, bus skirtas bioįvairovei saugoti. Sename parke auga valstybės saugomas gamtos paminklas – guoba, po kuria kažkada dvaro gyventojai gerdavo arbatą. Ši vieta itin patraukli bioįvairovei – šiuo metu parke gyvena Lietuvos ir Europos raudonojoje knygoje įrašytas niūraspalvis auksavabalis. Tikimės, kad tyrinėjant pavyks atrasti ir daugiau saugomų rūšių bei sukurti joms palankias sąlygas. Parkas bus skirtas gamtai, bet pritaikytas ir žmogui.
