Salaviškyje, Suvieko seniūnijoje esantis Žaibo šulinys (Žaibašulnys). Šaltinio vietoje iškasta 75 cm skersmens, ne mažesnio kaip 1 m gylio duobė. Jos stačios sienelės išdėtos vidutiniškai 10×5 cm dydžio akmenimis.
1937 m. A.Urbono iš A.Poličiūtės (100 m., Vaidminiuose) užrašytas platus pasakojimas apie Suvieko senovę. „Nuo jaunystės akla pateikėja papasakojo ir tai, jog Žaibašulnys buvęs stebuklingas. Jo vandeniu daugybė žmonių pagydė savo akis. Bandžiau ir aš savo akis tuo vandeniu plauti, bet aklumo nepagydžiau. (LTR 1048130). Tame pačiame pasakojime minima ir Žaibaus šeimyna. Taip pat pažymima, jog ,,kadaise čia gyvenęs Žaibus (LŽV, Salaviškis). Pavardė Žaibus paplitusi tik izoliuotame Antazavės-Dusetų areale ir, spėjama, kilusi iš žodžio žaibyti „silpnai matyti“ arba žaibti „raibti (LPŽ). Taigi šventvietės pavadinimas, matyt, tiesiogiai susijęs su papročiu čia gydyti regėjimą Vait.).
„Eidava moterys, ten buva Žaibašulnys. Buva seniau ty gydomas vanduo, žmonės y anksčiau Tikėja. Ten, būdava ir akis, ir burnų pasplauna, ima tų vandenį. Ten Žaibašulny, tai [ susirinkdava] baisiausia žmanių. Ty stebuklai koki buva.. ty gal žaibus trinkė ir prasdėja tas visa.“
P. V. Pučinskienė, 89 m., nuo 1969 m. gyv. Suvieke. U. V. Vaitkevičius 1999 m. TR 6180/290.
