Aleksandravėlės kaimo bendruomenės svetainė kraunasi!

Lankytinos vietos Aleksandravėlėje ir jos apylinkėse

Maži miesteliai tau legendą seka,
Mažų miestelių atmintis gili.
Maži miesteliai melodingai šneka,
Mažuos miesteliuos žmonės dideli…

E. Mezginaitė

Aleksandravėlė – kaimas Rokiškio rajone, 11 km į pietryčius nuo Obelių ir 8 km į šiaurę nuo Antazavės. Seniūnaitijos centras. Iki 2008 m. veikė Aleksandravėlės Pauliaus Širvio pagrindinė mokykla. Yra biblioteka (nuo 1949 m.), veikia kultūros namai, stovi 1796 m. pastatyta, Aleksandravėlės Šv. Pranciškaus Serafiškojo bažnyčia.

 Aleksandravėlė įsikūrusi Rokiškio rajono pakraštyje, apsupta ežerų, globojama didelių ir mažų kalnų. Ir, kaip yra pasakęs poetas Paulius Širvys, (o jo tėviškė – šalia esančiame Degučių kaime) „Tame krašte dainuoja ir deklamuoja visi – ir mažas, ir senas“. Tad gal atsiras norinčių kelioms valandoms atitrūkti nuo beprotiškai lekiančio kasdienybės laiko, norinčių pajusti poeto Pauliaus Širvio vaikystės laikotarpį, pamatyti garsių skulptorių Žuklių tėviškę, vienu metu pereiti iš vieno miestelio į kitą, t.y. iš senosios Pilenės į Aleksandravėlę ir pasigrožėti nuostabiais gamtovaizdžiais.

O mes turime ir paslaptį – apsilankiusiems išsipildo svajonės… Joms išsipildyti reikia tiek nedaug – atvažiuoti, pabūti, susipažinti ir Aleksandravėlės aukuro jauki liepsnelė išpildys visus Jūsų norus.

Aleksandravėlės Šv. Pranciškaus Serafiškojo bažnyčia

Prie Obelių-Zarasų kelio. Tinkuoto akmenų mūro. Pastatyta 1796 m. Klasicistinio stiliaus bažnyčia (30×15 m), su bokšteliu ant kraigo. Turi 3 altorius. Nedidelis šventorius (40×30 m), akmenų mūro tvora, kampuose yra 2 mūrinės varpinės (9 m aukščio). Dabartinę mūrinę bažnyčią 1782–1796 m. pastatė dvaro savininkas Ignas Morikonis. 1795 m. įsteigta parapija, paskirtas klebonas. Klebonija buvo mūrinė, vėliau pastatyta medinė. Aleksandravėlėje 30 metų klebonavo Pranas Savickas (1778–1863), rašęs eiles. Paskutinį rugpjūčio sekmadienį Aleksandravėlės bažnyčioje vyksta Švč. Mergelės Marijos paguodos atlaidai.

Lingava

Čia gyveno, augo penki broliai Žukliai, iš kurių net trys pasirinko menininko profesijas. Skulptorius Leonas Žuklys yra Rokiškio krašto Garbės pilietis. Jo ir jo sūnaus Gedimino, taip pat skulptoriaus, bei architekčių Elenos Nijolės Bučiūtės ir Lados Morkojevaitės paminklas „Arka“ puošia Rokiškio Nepriklausomybės aikštę. 

Skulptorius buvo ir Vladas Žuklys. Gyvujų tarpe nebėra menininko Alberto Žuklio. Kaip prisimena Leonas, būtent brolis Albertas jį ir Vladą išvedė į meno pasaulį. Julius Žuklys yra gydytojas, medicinos mokslų daktaras. Lionginas Žuklys – filotologas, botanikas, kaip pats sakė, visą gyvenimą domėjosi tik augalų ligomis. Kartu su žmona Rože parašė 11 knygų ir daugybę straipsnių šia tematika. Anksčiau kiekvieną vasarą šis Lingavos vienkiemis atgydavo, jame vasarodavo broliai Žukliai su savo šeimomis, tačiau metai bėga ir atvažiuoti į tėviškę darosi sunkiau…

Degučių kaimo kapinaitės

Tai neturinčios analogo Lietuvoje kapinaitės. Įėjus į jas pasitinka unikalus kompasas. Jį aleksandravėliečiai vadina visaip – kaimų kompasu, žemėlapiu, rodykle. Ant akmens surašyti visi aplinkinių kaimų pavadinimai, o atsistojus šalia jo galima orientuotis, kurioj pusėj, žvelgiant nuo Degučių, išsidėstę aplinkiniai kaimai. Šis unikalus statinys, kaip ir visa kita, kas šiose kapinaitėse yra neįtikėtino, – skulptorių Žuklių įgyvendintas sumanymas. Šiose kapinaitėse ilsisi poeto Pauliaus Širvio tėvai, jo brolis Leonas. Čia ir skulptorių Žuklių giminės kapavietė. Amžino poilsio čia atgulė jų tėveliai, brolis Albertas, kurį mirtis aplankė po jo sužadėtuvių, prieš pat diplominio darbo gynimą. Prieš kurį laiką iki mirties jis susapnavo sapną, kad jo nupirkti vestuviniai žiedai surūdijo. Brolis Lionginas prisiminė, kad vežamas į ligoninę Albertas paprašė jį palaidoti tėviškėje.

Bevaikščiodami po kapinaites, mes tarsi susipažįstame su čia amžinojo poilsio atgulusiais žmonėmis, nes ant daugelio antkapių iškalti žodžiai apie tą žmogų. „Buvo labai miela“, „Talentingas stalius, kryžių meistras“, „Be gyvenimo – į amžinąjį“, „Daug padėjo talkose, mėgo naminį alų“. Apžiūrėję kapinaites, pasigrožėkime nuostabiu kraštovaizdžiu, atsiveriančiu mums prieš akis.

Poeto Pauliaus Širvio tėviškė

Čia stovi 1986 metais atidengtas paminklinis akmuo. P. Širvio bareljefą sukūrė skulptorius Vladas Žuklys. Aleksandravėlės kaimo bendruomenės iniciatyva pasodinta berželių alėja. Kiekvienais metais vyksta „Širvynės“ šventė, naktiniai poezijos skaitymai. Pradžią tam davė bendruomenės  projektas „P. Širvys – krašto žmones vienijantis vardas“.

Gyvenvietės skveras (Skulptūra „Aš – Beržas“, Ąžuolas Vytauto Didžiojo mirimo 500-osioms metinėms ir Ąžuolas kraštiečių susitikimui ir naujam tūkstantmečiui paminėti)

Aleksandravėlės skverelyje stovi J. Užkurnio skulptūra „Aš – Beržas“, skirta poeto Pauliaus Širvio atminimui. Restauruota Vidmanto Zakarkos.

Ažuolas Vytauto Didžiojo mirties 500-osioms metinėms atminti pasodintas 1930 metais, vadovaujant tuo metu mokykloje dirbusiam mokytojui Miškiniui. Jis su mokiniais ėjo į Pailgio mišką, iškilmingai iš ten atsinešė iškastą ąžuoliuką, surašė mokinių pavardes, įdėjo į butelį, kurį padėjo į duobę ir pasodino ąžuoliuką. Ši akcija buvo skirta kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms pažymėti.

Ąžuolas kraštiečių susitikimui ir naujam tūkstantmečiui paminėti. Pasodintas 2000 m. rugpjūčio mėn.

Paminklinis akmuo „Pilenė“

Ankstesnis Aleksandravėlės pavadinimas. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Pilenės vardas paminėtas dar 1547 metais. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras apie XV a. vid. Biržų žemes padovanojo savo sekretoriui Grigaliui Petkevičiui. Tada giminystės teisėmis žemės atiteko Jurgiui Radvilai. Pagal imperatoriaus Karolio V privilegiją Biržų Radvilos gavo kunigaikščio titulą. Kunigaikščiams Radviloms be pačių Biržų dar priklausė 7 miestai ir 34 dvarai bei polivarkai. Tarp jų buvo ir Pilenės dvaras. Apie 1700 m. Pilenės dvarą nusipirko grafas Benediktas Marikonis iš Italijos. Jis pastatė plytinius dvaro rūmus, tvartus, svirną, vėjinį malūną, karčiamą ir kt. Ir šį padidėjusį objektą pavadino Piljanava. Dar yra pasakojimų, kad kurį laiką buvo vadinama ir Tylinava. Bet, kaip suprantame iš dokumentų, apsistota ties Pilenės pavadinimu.

Aleksandravėlės dvaras, dvaro parkas

Senieji dvaro pastatai neišlikę. Išliko alėja ir vėliau statyti ūkininkų Bakšių sodybų pastatai

Koplyčios kalnelis

Kalnelis, kuris, anot pasakojimų, ir yra Aleksandravėlės pavadinimo atsiradimo pradžia. Apie 1705 m. ponas sugalvojo pastatyti koplyčią. Darbams vadovavo jam ištikimas ūkvedys Aleksandras. Statybai einant į pabaigą, užlipo Aleksandras viršun, pasižiūrėti, kaip toli apylinkės matyt, tačiau jo koja paslydo ir jis nukrito. Nukrito ir užsimušė. Nors ir labai ponas gailėjo –  buvo bejėgis jį atgaivinti. Savo numylėtinio atminimui ponas savo valdas pavadino Aleksandrava. Apie 1840 m. ši vietovė imta vadinti Aleksandravėle. Dabar ši vieta priklauso Vitai ir Algirdui Jonėnams, stovi akmeninis aukuras, kuriame uždegus ugnį ir įmetus pliauskelę į ją, o mintyse pagalvojus apie kokią nors savo svajonę, ji išsipildys.

Kapų koplyčios vieta

1863 m. dvare apsistojo sukilėliai. Kapų koplyčioje jie slėpė ginklus. Gale koplyčios 1864 m. buvo palaidotas kunigas, poetas Pranas Savickas. Laidoti prie bažnyčios buvo neleista, nes Jis rašė apie žmonių vargus, juos užjautė ir jiems padėjo. Iš jo kūrybos tėra išlikę tik 2 rankraštiniai eilėraščiai „Pustymai“ ir „Apsakymas“.  Laidojant parapijietį, rasta bažnytinių rūbų liekanų. Manoma, kad tai buvo atkasta poeto, kunigo Prano Savicko kapavietė.

Skulptūra Švč. Mergelei Marijai

Tai skulptorių Žuklių Aleksandravėlei padovanota Vlado Žuklio sukurta skulptūra.

Stribų būstinė

Onos Jočytės name buvo įsikūrusi Stribų būstinė. Čia buvo tardomi ir kankinami vietiniai žmonės. Kitoje kelio pusėje klebonijos rūsys. Čia stribai laikydavę suimtus žmones, čia buvo uždarytas ir poetas Paulius Širvys po to, kai pabėgo iš nelaisvės ir buvo apkaltintas dezertyravimu iš sovietinės kariuomenės.

Savanorių kapai

Čia palaidota 12 1918-1920 Nepriklausomybės kovose žuvusių savanorių. Dauguma iš tolimesnių Lietuvos vietovių, žuvusių prie Raudinės, Kriovinių ir kitur. Netoli savanorių kapų yra paminklo, žuvusiems vokiečių kareiviams Pirmojo pasaulinio karo (1914 – 1918) metu, liekanos.

Bibliotekos muziejus

Bibliotekininkės Almos Mekšėnienės įkurtas muziejus. Jame daug medžiagos apie poetą Paulių Širvį, sukaupta daug kitos kraštotyrinės medžiagos.

Visas šias vietas sužymėtas žemėlapyje galite rasti čia: